Samojedų šuo – efektingai baltas, vidutinio dydžio, stiprus, aktyvus ir grakštus, ne grubaus sudėjimo, labai ištvermingas šuo. 

CHARAKTERIS
Samojedai – protingi, energingi, linksmi šunys su besišypsančia snukučio išraiška. Draugiški ne tik žmonėms, bet ir kitiems gyvūnams. Jie ramaus būdo ir jaučiasi tikrai laimingi, kada yra priimti į šeimą ar yra kito šuns (nebūtinai tos pačios veislės) draugijoje. Samojedas niekada nebus laimingas, pririštas prie būdos ar uždarytas į atskirą patalpą, nes neperneša vienatvės. Nebailus ir neagresyvus. Geras sargas, bet švelnus ir inteligentiškas, todėl apsaugai šis šuo netinkamas: jis loja, bet nekanda. Dėl savo minkšto charakterio samojedai labai tinka šeimoms, kur yra vaikai, nes jie labai mėgsta vaikų kompaniją ir išlieka žaismingi sulaukę brandos. Nėra lengvai dresuojami, todėl patartina juos kantriai mokyti klusnumo.
Samojedų medžioklės bei gyvulių bandos priežiūros instinktas gerai išvystytas, todėl sugeba dalyvauti kolektyvinėje medžioklėje ar dirbti komandoje. Iš prigimties gali tempti roges su šeimininku, net ir nebūdamas treniruotu.

 IŠVAIZDA
Galva stambi su plačia, plokščia kaukole, snnukis vidutinio ilgumo, šiek tiek siaurėjantis. Lūpos ir nosis juodos. Kailis tarp ausų trumpas ir tiesus. Akys migdolų formos, tamsios, jų išraiška gyva ir protinga. Ausys vidutinio dydžio, į galus šiek tiek užsirietusios, pilnai stovinčios pas suaugusius šunis. Dantų sąkanda žirkliška, stiprūs žandikauliai. Kaklas stiprus, nepertrumpas. Pečiai taisyklingai išsidėstę, kojos tiesios, raumeningos, ne per trumpos. Nugara vidutinio ilgumo, plati, labai raumeninga. Krūtinės ląsta gerai išsivysčiusi, ne per plati. Uodega ilga, pūkuota, užriesta ant nugaros. Kailis tankus, plaukai tiesūs su poplaukiu. Spalva – visiškai baltas arba baltas su biskvitiniu atspalviu. 

PRIEŽIŪRA
 Iš Sibiro kilusių šunų kailis ganėtinai tankus, dvisluoksnis, todėl nepraleidžia sniego ar lietaus. Kailis turi unikalią ypatybę pats valytis, todėl ir esant mažiausiai priežiūrai išlieka švarus ir baltas. Maudyti reikia ne dažniau kaip 1 – 2 kartus per metus, nes kitu atveju kailis gali prarasti natūralaus apsivalymo gebėjimą. Ilgą purų kailį šukuoti būtina dažnai, kas savaitę, nes tokiu būdu išvalomos visos susikaupusios dulkės (ypatingai šėrimosi metu, kuris būna 1 – 2 kartus metuose ir tęsiasi 2 – 3 savaites). Kailio vilna, turinti Angoros savybių, kartais panaudojama mezgimui. Samojedai neskleidžia nemalonaus šuns kvapo, jie yra labai švarūs šunys.